Baltijos jūroje, netoli Švedijos Häringe pilies, narai ir archeologai tiria išskirtinį radinį – daugiau nei 500 metų senumo karo laivo vraką, kuris, manoma, gali būti vienas ankstyviausių tokio tipo regione.
Kaip skelbia „CBS News“, nors apie nuskendusio laivo liekanas buvo žinoma dar XIX amžiaus pabaigoje, tik palyginti neseniai pavyko aiškiau įvertinti jo amžių ir istorinę reikšmę.
Tyrėjai teigia, kad laivas kadaise buvo apie 40–45 metrų ilgio. Remiantis iki šiol turima informacija, jis greičiausiai pastatytas XV amžiaus pabaigoje, galbūt 1480-aisiais, tačiau neatmetama, kad galėjo būti ir dar senesnis – net iš 1460-ųjų.
Vrakas, žymimas kaip Vrak 5, mokslininkams įdomus ne tik dėl amžiaus. Jis laikomas svarbia „laiko kapsule“, padedančia suprasti viduramžių laivybą Baltijoje ir to meto karinius konfliktus.
Kuo išsiskiria Vrak 5 konstrukcija
Pasak projekto vadovo, Švedijos Vrako muziejaus povandeninio archeologo Hakano Altrocko, vienas svarbiausių šio laivo bruožų – statybos technologija. Korpusas buvo konstruotas lentas dėliojant briauna prie briaunos, o ne persidengiant, kaip būdinga senesniems metodams.
Toks sprendimas leido statyti didesnius ir atsparesnius laivus. Tai buvo ypač svarbu laikotarpiu, kai laivuose ėmė rastis vis sunkesnė artilerija – tvirtesnis korpusas suteikė galimybę gabenti patrankas ir dalyvauti kariniuose veiksmuose.
Tyrėjų vertinimu, Vrak 5 gali būti ankstyviausias žinomas tokios technologijos pavyzdys Skandinavijos laivų statyboje Baltijos regione, todėl jo dokumentavimas laikomas itin reikšmingu.
Radiniai nuo virtuvės iki takelažo
Naujausiuose povandeniniuose tyrimuose archeologai aptiko plytų, kurios, spėjama, galėjo būti naudojamos laivo virtuvėje. Taip pat rasta takelažo fragmentų, padedančių atkurti, kaip buvo įrengta burinė sistema.
Dabar komanda siekia kuo tiksliau užfiksuoti laivo konstrukciją ir surasti daugiau įrodymų apie kasdienį gyvenimą laive. Narai naudoja specializuotas pompas, kuriomis nuo medinių detalių šalinamos nuosėdos – taip atidengiami konstrukcijos elementai jų nepažeidžiant.
Pasak tyrimuose dalyvaujančios Matildos Jarl, pagal istorinius duomenis panašiuose laivuose įgulos mityba dažniausiai rėmėsi žuvimi, mėsa ir kruopomis. Maistas neretai būdavo gaminamas puoduose, o patiekalai primindavo tirštas sriubas ar troškinius.
Įdomi detalė – ką gerdavo jūreiviai. Pagrindinis gėrimas buvo alus, nes tuometinėmis sąlygomis jį buvo paprasčiau laikyti nei vandenį, o aukštesnio statuso įgulos nariai galėjo gauti ir vyno – tai atspindėdavo hierarchiją laive.
Didžiausia paslaptis – kodėl laivas nuskendo
Vienas svarbiausių neatsakytų klausimų išlieka laivo žūties priežastis. Vrakas guli netoli Häringe pilies, todėl jo istorija gali būti susijusi su Švedijos ir Danijos konfliktu.
Pagal vieną iš hipotezių, laivas galėjo nuskęsti 1501 metais, kai danai puolė pilį. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad kol kas nėra pakankamai aiškių įrodymų, patvirtinančių būtent šią versiją.
Kita svarstoma galimybė – gaisras laive. Dar XIX amžiuje, kai pradėjo sklisti pirmosios žinios apie šį vraką, buvo pasakojama apie ugnį, galėjusią baigtis katastrofa, todėl archeologai tikrina, ar ant išlikusių konstrukcijų nėra degėsių pėdsakų.
Leave a Reply