Ukraina ir Rusija po pertraukos vėl grįžo prie derybų stalo, tačiau net ir galimas progresas pokalbiuose nepanaikins milžiniškų karo ekonominių nuostolių abiem šalims. Karo poveikis jau seniai matomas ne tik fronto linijoje, bet ir biudžetuose, darbo rinkoje bei infrastruktūroje.
Pirmą kartą nuo šių metų vasario pokalbiai vyksta trišaliu formatu su JAV, tačiau be Europos partnerių dalyvavimo. Taikos darbotvarkėje minimos keturios kryptys – karo veiksmų nutraukimas, tvirtos pokario saugumo garantijos, Ukrainos ekonomikos atsigavimo planas ir humanitariniai klausimai.
Kol kas derybų baigtis išlieka sunkiai prognozuojama. Vis dėlto aišku, kad abi valstybės demonstravo tam tikrą atsparumą: Kyjivas išlaikė valstybės funkcionavimą net intensyvių atakų sąlygomis, o Maskva pirmuoju sankcijų etapu pasirodė atsparesnė, nei dalis analitikų tikėjosi.
Tačiau atsparumas nereiškia, kad ekonomika nenukenčia. Karo išlaidos, prarasta infrastruktūra, sumažėjęs užimtumas ir pasikeitę prekybos srautai abiejose pusėse paliko didelę, skaičiais išmatuojamą žalą.
Ukrainai brangsta kiekviena karo diena
„Reuters“ duomenimis, Ukrainos karo kaštai auga: prieš dvejus metus viena kovų diena kainavo apie 140 mln. JAV dolerių, o dabar – apie 190 mln. JAV dolerių. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius gynybai šalis išleido daugiau kaip 44 mlrd. JAV dolerių, kai mokesčių pajamos siekė apie 42 mlrd. JAV dolerių.
Didžiausia našta tenka pačiai Ukrainai – nuo Rusijos antskrydžių nukenčia energetikos infrastruktūra, mokyklos, ligoninės, kiti viešieji pastatai ir gyvenamieji namai. Šie nuostoliai tiesiogiai paliečia civilius gyventojus ir savivaldybių galimybes užtikrinti paslaugas.
Tekste cituojami „The New Voice of Ukraine“ duomenys rodo ir darbo rinkos susitraukimą: 2021 metais dirbančių ukrainiečių buvo 17,4 mln., o 2026 metais šalies ekonomiką esą kuria mažiau nei 12 mln. žmonių.
Tuo pat metu šalis perėjo į karo ekonomikos režimą. Jei 2021 metais išlaidos kariuomenei siekė apie 10 proc. BVP, tai 2026 metais gynybai skiriama jau 60 proc. BVP.
Vienas ryškiausių pokyčių – vietinės karinės gamybos augimas. Kaip liepą teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, dabar šalies pramonė pagamina apie 10 mln. dronų per metus, kai 2021–2022 metais didelė jų dalis buvo importuojama.
Tekste taip pat pažymima, kad bankų sistema Ukrainoje veikia be didesnių sutrikimų net karo sąlygomis, o vienos didesnių finansų institucijų atstovė yra nurodžiusi, jog vos vienas klientas nutraukė bendradarbiavimą dėl karo rizikos.
Rusijai smogia atakos ir augantis sankcijų svoris
Rusijos ekonomikai papildomą spaudimą kelia pastaraisiais mėnesiais suintensyvėję Ukrainos smūgiai kuro infrastruktūrai. „Reuters“ nurodo, kad dėl to Rusijos naftos perdirbimo sektoriaus pajėgumai sumažėjo maždaug 30 proc., o per savaitę sutrikdyta devynių iš 35 didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų veikla.
Dalis Rusijos regionų dėl šių sutrikimų įvedė degalų pardavimo ribojimus. Tekste remiamasi „Novaja Gazeta“ informacija, kad kai kuriose vietovėse „Rosneft“ degalinėse galima įsipilti tik ribotą kiekį – 30 litrų mieste ir 50 litrų kelionėje.
Didėjant sankcijų poveikiui, išryškėja ir struktūrinės problemos. Tekste cituojamas rusų ekonomikos analitikas Viačeslavas Širajevs teigia, kad importo pakeitimo politika pasirodė nesėkminga, o vienas esminių Rusijos iššūkių – prarasta Europos rinka.
Pasak jo, Rusijos eksporto stuburą sudaro dujos, nafta, metalurgija, mediena ir anglis, o kai kurios šių sričių jau balansuoja ties bankroto riba. Taip pat pabrėžiama disproporcija dujų prekyboje: Europa anksčiau pirkdavo apie 200 mlrd. kubinių metrų per metus, o į Kiniją esą keliauja ne daugiau kaip 30 mlrd. kubinių metrų per metus.
Net jei derybos duotų rezultatų, karo metu patirti ekonominiai nuostoliai neatsistatys greitai. Ukrainai tai reiškia ilgą infrastruktūros atstatymo ir biudžeto stabilizavimo kelią, o Rusijai – besikeičiančią eksporto geografiją ir didėjančias sankcijų bei karo veiksmų pasekmes vidaus rinkoje.
Leave a Reply