JAV vartotojų kainų indeksas (CPI) spalį augo sparčiau, nei tikėtasi, o tai vėl kursto kalbas apie dar vieną Federalinio rezervų banko (Fed) palūkanų normų didinimą jau gruodį.
Kaip skelbia JAV Darbo statistikos biuras, CPI per mėnesį pakilo 0,4 proc., kai rinkos laukė 0,3 proc. Tuo metu bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, sudarė 0,3 proc. – taip pat daugiau nei buvo prognozuota.
Šie skaičiai svarbūs todėl, kad bazinė infliacija laikoma vienu tiksliausių rodiklių vertinant, ar kainų spaudimas ekonomikoje iš tiesų rimsta. Pastaruoju metu ji kyla jau trečią mėnesį iš eilės.
Dar vienas akcentas – spalis tapo jau 68-uoju mėnesiu iš eilės, kai JAV CPI viršija Fed keliamą 2 proc. infliacijos tikslą. Tai didina argumentų skaičių tiems, kurie mano, kad pinigų politika turėtų išlikti griežta.
Gruodžio posėdis ir signalai dėl palūkanų
Straipsnyje minima, kad sprendimas gali būti priimtas per artimiausią Fed posėdį, kuris numatytas gruodžio 8–9 dienomis – tai paskutinis šių metų posėdis.
Fed narys Christopheris Walleris teigė, kad palaikytų gruodžio palūkanų didinimą 25 baziniais punktais, o jei bazinė infliacija siektų bent 0,3 proc., jis neatmestų ir 50 bazinių punktų žingsnio.
Investicijų strategė Karen Mauna (Federated Hermes) atkreipė dėmesį, kad aukštesnė infliacija kelia klausimų, ar Fed padarė pakankamai, kad pažabotų kainų spaudimą, ir ar neatsiras poreikio palūkanas kelti bei išlaikyti aukštesniame lygyje ilgiau.
Tuo pat metu analitikai platformoje „Portu“ (WOOD & Company grupė) tvirtina, jog gruodžio palūkanų didinimas, jų vertinimu, yra beveik neišvengiamas, o užsitęsusi infliacijos įtampa galėtų skatinti tolesnius žingsnius ir 2027 metais.
Naftos kainos ir politinis fonas
Tekste taip pat iškeliamas klausimas, ar infliacijos trajektoriją galėtų pakeisti energijos kainos. Minima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas aktyviai siekia mažinti naftos kainas ir degalų kainas degalinėse, taip bandydamas silpninti argumentus, palankius palūkanų didinimui.
Pasak publikacijos, reakcija į signalus dėl konflikto su Iranu „įšaldymo“ turėjo įtakos naftos kainoms: „Brent“ rūšies nafta per maždaug 10 dienų atpigo apie 20 JAV dolerių, o jos kaina siekė apie 90 JAV dolerių už barelį.
Tokio masto naftos atpigimas, straipsnyje pažymima, galėtų tiesiogiai persiduoti degalų kainoms, o tai savo ruožtu paveiktų lapkričio infliacijos rodiklius ir sumažintų entuziazmą dėl tolimesnių palūkanų didinimų.
Publikacijoje taip pat primenama, kad artėjant ilgesniam politiniam ciklui iki 2028 metų JAV prezidento rinkimų aukštos skolinimosi kainos ir vartojimo ribojimas gali tapti nepalankiu veiksniu valdančiajai partijai.
Leave a Reply