Po šeštadienio tragedijos Krokuvoje, kai per šaudynes žuvo 10 žmonių, socialiniuose tinkluose akimirksniu kilo dezinformacijos banga. Internete ėmė plisti nepatvirtintos „versijos“, suklastotos nuotraukos ir vaizdai, sukurti dirbtinio intelekto įrankiais.
Kaip rašo WNP, klaidinanti informacija apėmė tiek tariamus policijos veiksmus, tiek spėliones apie užpuoliko tapatybę, motyvus ir pažiūras. Dalis turinio buvo tiesiogiai manipuliuota – redaguotas įtariamojo atvaizdas, montuotos nuotraukos, dalintasi neteisėtais smurtą šlovinančiais įrašais.
Lenkijos institucijos skelbia, kad šaulys buvo 24 metų vyras, o per išpuolį Krokuvos senamiestyje buvo sužeista 16 žmonių, tarp jų – du policininkai. Pirmadienio rytą Mažosios Lenkijos policija pranešė, kad užpuolikas mirė.
Situacija tapo palanki terpė ir išorės propagandai: tekste nurodoma, kad išpuolis buvo išnaudojamas siekiant didinti visuomenės susiskaldymą, menkinti valstybės institucijas ir susieti įvykį su ukrainiečiais, nors oficiali informacija tai neigė.
NASK: moderacijai perduota daugiau nei 2 000 paskyrų
Lenkijos skaitmenizacijos ministerija pranešė, kad NASK perdavė moderacijai daugiau nei 2 000 paskyrų, kurios platino klaidinančias žinutes. Taip pat pastebėtas botų aktyvumas skirtingomis kalbomis – ne tik lenkų, bet ir anglų, prancūzų, olandų, pasitaikė ir rusiškų paskyrų.
Skelbiama, kad dezinformacinių žinučių pasiekiamumas išpuolio dieną viršijo 200 mln. peržiūrų. Tarp plačiai skleistų melagingų teiginių minėtos sąmokslo teorijos, jog išpuolį esą „suplanavo vyriausybė“, kad „įvestų apribojimus“ ar „atšauktų renginius“, taip pat bandymai priskirti užpuolikui svetimą kilmę.
Klaidino ir kai kurie vieši pasisakymai apie situaciją įvykio vietoje. Tuo pat metu policija pabrėžė, kad reagavo nedelsiant, ir viešino tikslius laiko duomenis, kaip vyko pirmieji veiksmai po pranešimo.
Netikslūs pareiškimai tapo papildomu „kuru“
Tekste aptariama ir vidaus reikalų ministro Marcino Kierwińskio frazė, kurioje jis užsiminė apie galimas užpuoliko pažiūras, pridurdamas, kad tai dar bus tikrinama. Tai sukėlė audrą, o socialiniuose tinkluose prasidėjo „įrodymų medžioklė“, bandant vieną ar kitą interpretaciją pateikti kaip faktą.
Varšuvos universiteto profesorė Monika Kaczmarek-Śliwińska atkreipė dėmesį, kad krizės komunikacijoje tokie nepatikrinti teiginiai neturėtų skambėti. Jos vertinimu, informacijos vakuumas tragedijų metu – viena pagrindinių priežasčių, kodėl klaidinantis turinys taip greitai įgauna pagreitį.
Kita vertus, profesorė teigiamai įvertino institucijų atvirumą ir faktų tikrinimo iniciatyvų darbą – tai, anot jos, padeda mažinti „spragas“, kurias paprastai užpildo gandai.
Deepfake’ai, „True Crime“ turinys ir bandymai apgauti
Po išpuolio tinkle plito ir suklastoti vaizdai, įskaitant tariamą užpuoliko nuotrauką su ukrainietiška uniforma – patikrinus buvo teigiama, kad tai DI sugeneruotas klastotės atvejis. Taip pat pasirodė fotomontažų, vaizduojančių užpuoliką kartu su politikais.
Minimas ir nerimą keliantis turinys iš vadinamosios True Crime Community (TCC) – dalis vartotojų kūrė vaizdo įrašus, šlovinančius smurtą ir patį užpuoliką. Skelbiama, kad nuo šeštadienio tarnybos sulaikė 6 asmenis, publikavusius įrašus, kurie galėjo kelti grėsmę kitų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Ekspertai taip pat įspėja, kad tokios tragedijos dažnai tampa fonu ir kibernetiniams sukčiavimams: internete gali atsirasti vaizdo įrašų ar įrašų, nukreipiančių į kenkėjiškas svetaines, bandant išvilioti duomenis.
Kaip nepadėti dezinformacijai plisti
Pagrindinė taisyklė, kurią primena institucijos ir ekspertai – neskubėti dalintis įrašais iš neoficialių šaltinių. Net ir dalijimasis „kritikuojant“ gali padidinti melagingo turinio pasiekiamumą.
Taip pat raginama sekti oficialius pranešimus ir, pastebėjus akivaizdžius melus, pranešti apie juos pačiose platformose. Jei klaidinanti žinutė jau buvo pasidalinta, rekomenduojama ją pašalinti ir aiškiai parašyti patikslinimą, remiantis oficialiais šaltiniais.
Leave a Reply