Šlėziški virtinukai laikomi vienu paprasčiausių bulvinių patiekalų, tačiau būtent dėl kelių ingredientų bet kokia klaida iškart matoma lėkštėje. Nuo bulvių drėgnumo ir krakmolo kiekio priklauso, ar virtinukai bus purūs ir elastingi, ar taps sunkūs, lipnūs ir sukris.
Geriausiai tinka miltingos, krakmolingos bulvės, kurios po virimo lengvai sukrenta į purią masę. Praktikoje tai dažnai būna bulvės, kurias pardavėjai siūlo bulvių košei, cepelinams ar bulviniams blynams, nes tokios veislės natūraliai turi daugiau krakmolo ir mažiau vandens.
Vengiama salotinių, tvirtesnių bulvių, kurios išlieka kietesnės ir būna drėgnesnės. Iš jų masę tenka gelbėti didesniu krakmolo ar miltų kiekiu, bet tuomet virtinukai greitai praranda lengvumą ir tampa standūs.
Kaip virti, kad masė neliptų
Net ir geros bulvės gali nuvilti, jei per daug prisigers vandens. Patikimiausias būdas yra bulves virti su lupena, tada dar šiltas nulupti ir nedelsiant sutrinti, kad garai padėtų pasišalinti drėgmės pertekliui.
Svarbu ir tai, kaip bulvės smulkinamos. Plaktuvas ar smulkintuvas gali pernelyg suardyti krakmolą, todėl masė tampa tąsi ir lipni, o virtinukai įgauna guminę tekstūrą. Geriau naudoti bulvių presą, mėsmalę arba įprastą grūstuvę.
Klasikinė proporcijų gudrybė paprasta: išlyginkite bulvių masę dubenyje, padalykite į keturias dalis, vieną dalį išimkite, o į atsiradusią tuščią vietą suberkite bulvių krakmolą. Tada išimtą dalį dėkite atgal ir greitai suminkykite, nes ilgas minkymas dažniausiai atima purumą.
Ką žinoti perkant ne sezono metu
Žiemą ir ankstyvą pavasarį bulvės dažnai būna brandesnės ir sausesnės, todėl šlėziškiems virtinukams tai netgi privalumas. Brandesnėse bulvėse paprastai būna daugiau krakmolo, todėl tešla rečiau reikalauja papildomų rišiklių.
Virtinukus patogu virti mažomis porcijomis lengvai pasūdytame verdančiame vandenyje. Kai iškyla į paviršių, įprastai pakanka dar apie 2 minutes, kad vidus stabiliai sutvirtėtų, bet neišdžiūtų. Patiekiama su mėsos padažu, grybų padažu arba apkepinta svogūnų ir šoninės užtarka.
Leave a Reply