Suomijoje aplinkosaugos priežiūrą vykdanti valstybinė institucija pareikalavo nedelsiant stabdyti dviejų „Google“ duomenų centrų statybų parengiamuosius darbus. Sprendimas priimtas po skundo, kuriame teigiama, kad planuojamai investicijai ruošiant teritoriją buvo neteisėtai iškirsti dideli miško plotai.
Projektai numatyti šiaurės vakarų Suomijoje, Muhoso ir Kajanio apylinkėse. Bendra dviejų duomenų centrų investicijų vertė viešai vertinama maždaug 13 milijardų eurų, o būtent dėl masto šie planai sulaukė ir didesnio visuomenės dėmesio.
Įtarimai dėl neteisėto kirtimo
Suomijos institucijos nurodė stabdyti darbus, kurie gali reikšmingai pakeisti aplinką, kol bus įvertintos aplinkybės ir laikomasi reikalaujamų procedūrų. Skunde akcentuojama, kad ruošiant sklypus galėjo būti savavališkai iškirsta apie 300 hektarų miško.
„Google nesilaikė patvirtintų statybos gairių ir iškirto didelius miško plotus, dėl to kilo vietos gyventojų protestas“, – teigiama institucijos pranešime.
Vietos žiniasklaidoje ir pranešimuose taip pat minima, kad dalį parengiamųjų darbų galėjo atlikti vietos rangovas, veikiantis „Google“ vardu. Tokiose situacijose institucijos paprastai vertina ne tik patį kirtimo faktą, bet ir tai, ar buvo gauti leidimai, atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir ar laikytasi savivaldybių bei regioninių planavimo taisyklių.
Kodėl Suomija traukia duomenų centrus
Suomija pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta duomenų centrams dėl vėsaus klimato, leidžiančio pigiau vėsinti įrangą, ir dėl santykinai stabilaus elektros tiekimo. Šalyje svarbų vaidmenį energetikos balanse atlieka branduolinė energetika, o dalį gamybos užtikrina ir vėjo jėgainės, todėl technologijų įmonės čia ieško sąlygų ilgalaikiams projektams.
Vis dėlto dideli duomenų centrai yra itin imlūs elektrai, o tai kelia papildomą spaudimą elektros tinklams ir generacijos pajėgumams. Suomijoje viešojoje erdvėje vis garsiau diskutuojama, ar spartus duomenų centrų augimas nepadidins elektros kainų vartotojams ir ar valstybė turi pakankamai aiškų planą, kaip bus plečiama perdavimo infrastruktūra.
Visuomenės nerimas: elektra ir nauda regionams
Duomenų centrų plėtra dažnai pristatoma kaip investicijos į skaitmeninę ekonomiką, tačiau kritikai pabrėžia, kad tokie objektai sukuria palyginti nedaug nuolatinių darbo vietų, palyginti su sunaudojamais energijos ištekliais. Dėl to daliai visuomenės svarbiausias klausimas tampa, kokią realią grąžą gauna regionai ir ar projektai neturi neproporcingos kainos aplinkai.
Skelbiama, kad Suomijoje buvo inicijuota pilietinė kampanija, raginanti riboti duomenų centrų plėtrą, o po iniciatyva pasirašė apie 84 000 žmonių. Dokumentai perduoti parlamentui, kuriame artimiausiu metu gali prasidėti platesnė vieša diskusija apie tolesnę su DI susijusių verslų plėtrą ir jų reguliavimą.
Ši situacija rodo, kad Europos šalyse griežtėja požiūris į didelio masto skaitmeninės infrastruktūros projektus: greta investicijų ir inovacijų vis dažniau keliami aiškūs reikalavimai dėl aplinkosaugos, energetikos sistemos pajėgumų ir naudos vietos bendruomenėms. „Google“ atvejis Suomijoje gali tapti precedentu, kaip praktikoje bus derinami ekonominiai interesai ir gamtos apsauga.
Leave a Reply