Lenkijoje įsibėgėjanti vietinio turinio politika gynybos pramonėje pristatoma kaip būdas didinti šalies atsparumą ir daugiau vertės palikti vietos ekonomikai. Vis dėlto konferencijoje Katovicuose vykusioje diskusijoje „Pramonė gynybai“ dalis pramonės atstovų įspėjo, kad vien reikalavimų dėl vietinių komponentų nepakaks, jei nebus iš esmės peržiūrėta valstybės pramonės politika.
Valstybinė Lenkijos ginkluotės grupė PGZ pabrėžė, kad vietinio turinio idėja nėra nukreipta prieš užsienio tiekėjus. Pasak PGZ atstovės, esmė yra įtvirtinti tiekimo grandinėse mažas ir vidutines įmones, kad jos taptų nuolatiniais partneriais, o ne vienkartiniais subrangovais.
Ne išstumti, o įtraukti
PGZ atstovai akcentavo, kad gynybos pirkimuose svarbu žiūrėti ne tik į mažiausią kainą, bet ir į ilgalaikį poveikį ekonomikai bei technologiniam savarankiškumui. Vietinio turinio priemonės, jų teigimu, gali sutrumpinti tiekimo grandines ir sumažinti priklausomybę nuo trikdžių, kurie pastaraisiais metais tapo dažnesni visoje Europoje.
PGZ nurodė, kad jau daugiau kaip metus įvairiuose miestuose rengia susitikimus su vietos verslu ir ieško potencialių tiekėjų. Valstybinė grupė teigė, jog daug jos įmonių po tokių susitikimų pradėjo bendradarbiauti su keliais naujais partneriais, nors patekimas į gynybos sektorių dažnai reiškia griežtus formalius barjerus.
Verslas mato ploną ledą
Privataus sektoriaus atstovai kalbėjo, kad vietinio turinio reikalavimai praktikoje gali tapti sunkiai įgyvendinami. PZL Sędziszów vadovas atkreipė dėmesį, jog daug įmonių, norinčių patekti į gynybos tiekimo grandines, susiduria su sertifikavimo, atitikties ir administracinėmis kliūtimis, o dalis jų gali neįvykdyti valstybės nustatytų kriterijų.
PGZ poziciją ginantys dalyviai pabrėžė, kad vietinis turinys neturėtų būti suvokiamas kaip vartai į rinką, kurie atsiveria tik atitikus visus procentinius rodiklius. Valstybinė grupė akcentavo, jog gynybos pramonė nėra šimtaprocentiškai savarankiška, todėl partnerystė su išoriniais tiekėjais išliks, tačiau siekiama, kad daugiau darbų ir kompetencijų būtų kuriama šalies viduje.
Raginimai platesnei reformai
Ponar Wadowice vadovas diskusijoje teigė, kad vien vietinio turinio politika gali neduoti laukto rezultato be „kopernikiškos revoliucijos“ valstybės požiūryje į pramonę. Jo vertinimu, būtini radikalūs biurokratijos mažinimo sprendimai, kitaip mažoms ir vidutinėms įmonėms kelias į gynybos sektorių ir toliau bus pernelyg brangus bei lėtas.
„Jeigu valstybė nepradės veikti visiškai kitaip, man kyla rimtų abejonių, ar vietinio turinio pastangos mums padės“, – sakė Marekas Warzecha.
Diskusijoje nuskambėjo ir platesnė mintis, kad gynybos sektorius Lenkijoje turėtų tapti vienu ekonomikos bei technologinės pažangos variklių. Buvęs gynybos srities viceministras Tomaszas Zdzikotas teigė, jog viešajame sektoriuje reikia kultūrinio pokyčio, nes sprendimų priėmėjai dažnai renkasi globalius tiekėjus vien tam, kad išvengtų papildomų klausimų dėl vietinių sprendimų pasirinkimo.
Kaip galimas sprendimas buvo įvardyta tarpinės institucijos arba „patikimos trečiosios šalies“ idėja, kuri padėtų suderinti kariuomenės poreikius su rinkos galimybėmis ir kartu apsaugotų jautrią informaciją. Kartu pabrėžta, kad tokios priemonės veiks tik tada, jei vietinio turinio kryptis turės ilgalaikį politinį palaikymą, nes gynybos kontraktai paprastai tęsiasi dešimtmečiais.
Politinis stabilumas, anot dalyvių, yra ypač svarbus tada, kai kalbama apie priverstinės pramoninės partnerystės formas, kurios skirtingais laikotarpiais įgauna naujas išraiškas. Teisininkas Krzysztofas Wiateris pabrėžė, kad be politinio sutarimo vietinio turinio taisyklės gali tapti nepastovios, o tai stabdytų investicijas ir technologijų perkėlimą į šalies vidų.
Buvęs PGZ vadovas Wojciechas Dąbrowskis priminė, kad panašios krypties politika kitose valstybėse davė rezultatų tik tada, kai buvo nuosekliai tęsiama ir koreguojama pagal rinkos realybę. Kaip pavyzdį jis nurodė Indijos „Make in India“ iniciatyvą, kuri, jo teigimu, per kelerius metus padėjo šaliai pereiti nuo didelio importo prie didesnės vietinės gamybos ir eksporto ambicijų.
Lenkijos atvejis, pasak diskusijos dalyvių, priklausys nuo to, ar valstybė sugebės suderinti du tikslus: užtikrinti kariuomenei greitą ir patikimą aprūpinimą bei tuo pačiu sukurti sąlygas vietos įmonėms auginti kompetencijas. Jei vietinio turinio reikalavimai virs vien formaliais barjerais, dalis privataus sektoriaus gali likti už borto, o tai sumažintų pačios politikos efektą.
Leave a Reply