Amerikiečiai perbraižė feritino normas: štai koks skaičius išduoda geležies trūkumą

Kas yra feritinas ir kodėl svarbus

Geležies trūkumas ir mažakraujystė yra vieni dažniausių mitybos ir sveikatos sutrikimų pasaulyje, ypač tarp menstruojančių moterų, nėščiųjų, vaikų ir žmonių, turinčių virškinamojo trakto ligų. Problema ta, kad pirmieji požymiai dažnai būna neryškūs, todėl liga nustatoma pavėluotai.

Feritinas yra baltymas, rodantis organizmo geležies atsargas. Net kai hemoglobino rodikliai dar būna normoje, feritinas gali signalizuoti, kad geležies sandėliai jau sekinami ir trūkumas artėja.

Simptomai dažnai klaidina

Dažniausi geležies trūkumo požymiai yra nuolatinis nuovargis, silpnumas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija ir prastesnė koncentracija. Tokie simptomai neretai priskiriami stresui, miego trūkumui ar įtemptam gyvenimo ritmui.

Ryškėjant trūkumui gali pasireikšti galvos svaigimas, širdies plakimas, dusulys fizinio krūvio metu, odos blyškumas, taip pat plaukų slinkimas ar nagų trapumas. Negydomas geležies trūkumas gali pereiti į mažakraujystę, kai organizmui ima trūkti deguonį pernešančio hemoglobino.

Naujesni slenksčiai: kada įtarti trūkumą

Amerikos hematologijos specialistai pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja, kad vien morfologijos nepakanka, o feritino interpretavimas turi būti jautresnis ankstyvam trūkumui. Praktikoje tai reiškia, kad geležies stoka gali būti įtariama anksčiau, dar iki aiškiai sumažėjusio hemoglobino.

Remiantis naujesnėmis rekomendacijomis, suaugusiesiems dažnai minimas feritino slenkstis yra 30 nanogramų mililitre ar mažiau. Didesnės rizikos grupėse, pavyzdžiui, esant gausioms mėnesinėms, nėštumo metu ar kai jau yra mažakraujystė, klinikinėje praktikoje neretai taikomas atsargesnis vertinimas, kai reikšmingu laikomas 50 nanogramų mililitre ar mažesnis feritinas.

Esant uždegimui feritinas gali būti klaidinančiai aukštas, nes jis didėja kaip uždegimo žymuo. Tokiais atvejais vien feritino nepakanka, o gydytojai dažniau vertina ir transferrino įsotinimą, kurio mažesnis nei 20 proc. rodiklis gali stiprinti įtarimą dėl geležies stokos.

„Feritino rodiklis turi būti vertinamas kartu su paciento simptomais, uždegimo žymenimis ir kitais geležies apykaitos tyrimais“, – pabrėžia hematologai.

Kaip tiriama ir kodėl svarbu rasti priežastį

Dažniausiai pradedama nuo bendro kraujo tyrimo, įvertinant hemoglobiną ir eritrocitų rodiklius. Tada skiriamas feritinas, serumo geležis, o prireikus ir transferrinas bei transferrino įsotinimas, ypač jei yra lėtinių ligų ar įtariamas uždegimas.

Nustačius geležies trūkumą svarbiausia išsiaiškinti, kodėl jis atsirado. Priežastys gali būti per maža geležies gausa mityboje, gausios menstruacijos, nėštumas, sutrikęs pasisavinimas ar lėtas, nepastebimas kraujavimas iš virškinamojo trakto.

Papildų vartojimas be aiškios diagnozės nėra saugus sprendimas, nes per didelės geležies dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, o užmaskuota priežastis liks neišspręsta. Dėl dozių ir vartojimo trukmės sprendimą turėtų priimti gydytojas, įvertinęs tyrimus.

Mityba: kas padeda, o kas trukdo įsisavinti

Geležis gaunama ir iš gyvūninių, ir iš augalinių produktų. Iš gyvūninės kilmės šaltinių geležis paprastai pasisavinama lengviau, tačiau subalansuota mityba gali padėti surinkti reikiamą kiekį ir be didelių kiekių mėsos.

Geras pasirinkimas yra liesa raudona mėsa, žuvis, kai kurios jūros gėrybės, taip pat ankštiniai, grikiai, avižos, bolivinė balanda, sėklos ir riešutai. Geležies įsisavinimą iš augalinių produktų pagerina vitaminas C, todėl naudinga tokius patiekalus derinti su daržovėmis ar vaisiais.

Kai kurie įpročiai gali mažinti geležies įsisavinimą, ypač jei geležis vartojama papildų forma. Kava, arbata ir didesnės kalcio dozės gali trukdyti pasisavinimui, todėl dėl laiko tarpų tarp papildų, gėrimų ir maisto verta pasitarti su sveikatos specialistu.