„Microsoft“ pradėjo plataus masto savanoriško pasitraukimo programą, kuri, remiantis tarptautinės žiniasklaidos informacija, gali paliesti iki 60 tūkst. darbuotojų. Tai sudarytų daugiau nei ketvirtadalį bendrovės pasaulinės darbo jėgos ir būtų vienas didžiausių personalo optimizavimo žingsnių technologijų sektoriuje per pastaruosius metus.
Bendrovė tokį sprendimą sieja su kaštų mažinimu ir poreikiu finansuoti ypač brangias investicijas į dirbtinį intelektą, duomenų centrus bei specializuotus lustus. Pastaraisiais metais būtent infrastruktūra, reikalinga DI modeliams kurti ir eksploatuoti, tapo vienu didžiausių technologijų milžinų biudžeto eilučių.
Kam taikoma programa
Skelbiama, kad savanoriško pasitraukimo galimybė numatyta daliai komandų, dirbančių su DI sprendimais, „Copilot“, taip pat finansų, žmogiškųjų išteklių padaliniais, „Xbox“ kryptimi ir „Windows“ įrenginiais. Tuo metu marketingo, komercinės veiklos ir saugumo funkcijoms ši programa, kaip nurodoma, nebūtų taikoma.
„Microsoft“ akcentuoja, kad tai riboto laiko, savanoriškas sprendimas, paremtas ankstesnių panašių programų patirtimi. Darbuotojams, kuriems jis aktualus, žadama suteikti detalią informaciją apie sąlygas ir galimus kompensacinius paketus.
Investicijos į DI ir spaudimas rezultatams
Investuotojai vis dažniau kelia klausimą, ar milžiniškos technologijų bendrovių išlaidos DI infrastruktūrai greitai atsipirks. „Microsoft“ atveju kalbama apie itin didelius planuojamus kapitalo kaštus 2026 kalendoriniams metams, kurių prognozė siekia apie 162 mlrd. eurų.
Bendrovė yra skelbusi, kad 2026 metų birželio 30 dieną visame pasaulyje turėjo 223 tūkst. pilno etato darbuotojų. Jei savanoriško pasitraukimo programa būtų išnaudota maksimaliai, tai reikštų reikšmingą struktūrinį pokytį organizacijoje.
„InPost“ vadovo perspėjimas
Sprendimą socialiniuose tinkluose komentavo „InPost“ vadovas Rafałas Brzoska, susiedamas personalo optimizavimą su platesne darbo rinkos transformacija. Jo teigimu, DI jau artimiausiais metais iš esmės keis daugelį „baltųjų apykaklių“ profesijų, o daliai žmonių teks ne ieškoti naujos darbovietės, bet persikvalifikuoti.
„Sutinku su prognozėmis, kad per kelerius metus daugiau nei 60 proc. protinį darbą dirbančių žmonių gali būti priversti keisti profesiją, o ne tik darbo vietą“, – sakė Rafałas Brzoska.
Jo vertinimu, tokio masto pokyčiai kels iššūkių ne tik verslui, bet ir švietimo sistemai bei politikams, kurie turės greičiau reaguoti į persikvalifikavimo, socialinių garantijų ir produktyvumo pokyčius. Tuo pat metu rinka mato ir priešingą tendenciją: kai kurios DI diegiančios įmonės ne mažina, o perkuria komandas, ieškodamos darbuotojų, gebančių valdyti naujus įrankius ir procesus.
Leave a Reply