Radinys dviejuose moterų kapuose
Kazachstano teritorijoje, dviejuose senoviniuose nekropoliuose, archeologai aptiko baltos medžiagos gabalėlius, kurie, kaip rodo tyrimai, greičiausiai buvo naudojami kaip kosmetika. Radiniai siejami su džetyasarų kultūra, gyvenusia Syrdarjos žemupyje netoli Aralo ežero pirmaisiais mūsų eros amžiais.
Tyrėjai nurodo, kad medžiaga rasta dviejų 30–39 metų amžiaus moterų kapuose. Kartu aptikta ir kitų asmeninės priežiūros bei statuso daiktų: bronzinis veidrodėlis, karoliukai, taip pat smulkūs buities reikmenys, galėję būti naudojami kasdienėms grožio ritualų reikmėms.
Kas iš tiesų buvo balti gabalėliai?
Iš pradžių balti fragmentai neatrodė išskirtiniai, nes panašių radinių būta ir kituose tos pačios kultūros moterų palaidojimuose. Tačiau tai, kad jie nuolat pasitaikydavo šalia šukų, pincetų, mažų indelių ar veidrodžių, paskatino mokslininkus ieškoti tikslesnio paaiškinimo.
Tarptautinė tyrėjų grupė pritaikė mikroskopiją ir pažangius cheminės sudėties nustatymo metodus. Analizės parodė, kad pagrindinė sudedamoji dalis buvo natūrali kreida, daugiausia sudaryta iš kalcio karbonato, tačiau didžiausia intriga slypėjo organinių priemaišų pėdsakuose.
Aromatų pėdsakai ir galimos kilmės mįslė
Mėginiuose aptikta šimtai cheminių junginių, tarp jų ir aromatinės medžiagos, būdingos kai kuriems augalams. Dalis jų priminė junginius, randamus cinamone, taip pat užfiksuoti pėdsakai, galintys rodyti pelyno buvimą, o mėtų indikacijos vertinamos atsargiau.
Mokslininkai svarsto, kad tai galėjo būti kosmetinis miltelinis mišinys, pagamintas sumaišius kreidą su aromatiniais augaliniais aliejais. Toks preparatas galėjo būti naudojamas odos priežiūrai, kvapui suteikti ar kūnui šviesinti, tačiau tiksli paskirtis kol kas lieka ne iki galo aiški.
Vertinant rezultatus pabrėžiama ir metodinė rizika: dalis junginių gali sutapti su kitų augalų chemine „signatūra“, o kai kurie pėdsakai galėjo atsirasti medžiagoms natūraliai suyrant per šimtmečius. Dėl to išvados formuluojamos atsargiai, tačiau bendras vaizdas vis labiau palaiko kosmetikos interpretaciją.
Tyrimą ypač intriguojančiu daro ir geografinis kontekstas: Aralo ežero apylinkių klimatas nepalankus daugelio kvapiųjų augalų auginimui. Dėl to keliama prielaida, kad dalis ingredientų galėjo būti atgabenti iš tolimų regionų, pavyzdžiui, pietų Indijos ar pietinės Kinijos.
Tokį scenarijų sustiprina ir kiti importo požymiai, aptinkami džetyasarų kultūros radiniuose. Šios bendruomenės gyveno teritorijose, kur susikirsdavo prekybos keliai, jungę Vidurinę Aziją su Kinija, Indija, Iranu ir toliau į vakarus esančiais regionais, todėl net kasdieniai daiktai galėjo turėti netikėtai globalią kilmę.
Leave a Reply