Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad nors vidutinė elektros kaina Europos Sąjungoje 2026 metų pirmąjį pusmetį šiek tiek sumažėjo, sąskaitos gyventojams vis dar didesnės nei iki 2022-ųjų energetikos krizės.
Lyginant su 2025 metų antrąja puse, vidutinė kaina ES krito 2,2 proc. – nuo 0,29 iki 0,28 euro už kilovatvalandę (kWh). Tačiau skirtumai tarp šalių išlieka ryškūs.
Nominaliai didžiausia vidutinė elektros kaina fiksuota Airijoje – 0,39 euro už kWh, o mažiausia – Vengrijoje, kur vidurkis siekė 0,11 euro už kWh. Tai skaičiai, kurie parodo kainų lygį, bet ne visada atspindi, kaip jas „jaučia“ skirtingų šalių namų ūkiai.
Būtent todėl „Eurostat“ taiko ir kitą palyginimo būdą – kainas perskaičiuoja pagal perkamąją galią. Toks vertinimas leidžia matyti, kiek elektra kainuoja atsižvelgiant į bendrą kainų lygį ir gyventojų finansines galimybes konkrečioje šalyje.
Kur elektra brangiausia ir pigiausia
Vertinant vien eurais, ES vidurkis 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė 0,28 euro už kWh. Tuo metu Airija atsidūrė lentelės viršuje, o Vengrija – apačioje.
Tokie skirtumai reiškia, kad vien tik nominalios kainos neatsako į klausimą, kur elektros sąskaitos gyventojams yra didžiausia našta. Šalyse su didesnėmis pajamomis aukštesnės kainos dažnai „mažiau skauda“ nei valstybėse, kur gyventojų perkamoji galia mažesnė.
Ką parodo perskaičiavimas pagal perkamąją galią
„Eurostat“ kainas taip pat pateikia PPS (perkamosios galios standartu) – tai rodiklis, leidžiantis palyginti, kiek prekių ir paslaugų teorinį „krepšelį“ gyventojai gali įsigyti skirtingose ES šalyse.
Pagal šį perskaičiavimą brangiausia elektra ES gyventojams 2026 metų pirmąjį pusmetį buvo Rumunijoje – 46,9 PPS už 100 kWh. Antroje vietoje atsidūrė Lenkija – 41,1 PPS už 100 kWh, o trejetuką užbaigė Čekija.
Tuo metu Vengrijoje tas pats rodiklis siekė 14,7 PPS už 100 kWh, tad elektros kaina, perskaičiuota į perkamąją galią, ten buvo viena mažiausių.
Duomenys taip pat išryškina skirtumą tarp nominalios kainos ir realios naštos: Lenkija pagal kainą eurais buvo 7-oje vietoje Europoje, tačiau įvertinus perkamąją galią tapo antra brangiausia ES.
Kodėl mažesnis vartojimas kartais reiškia brangesnę kWh
„Eurostat“ atkreipia dėmesį, kad galutinė kWh kaina priklauso ir nuo suvartojimo lygio. Daugelyje ES valstybių mažesnis metinis vartojimas siejamas su didesne vidutine kWh kaina.
ES vidutiniškai namų ūkiai, suvartojantys mažiau nei 2 499 kWh per metus, už kilovatvalandę moka beveik 16 proc. daugiau nei didesnio vartojimo grupės. Lenkijoje šis skirtumas viršijo 9,6 proc.
Toks efektas siejamas su tuo, kad dalis sąskaitos yra pastovios – abonentiniai, tinklo, skirstymo ir kiti mokesčiai dažnai skaičiuojami fiksuota suma, nepriklausomai nuo to, kiek elektros sunaudojama. Todėl mažiau vartojant šie kaštai „pasiskirsto“ ant mažesnio kilovatvalandžių skaičiaus ir vieneto kaina tampa didesnė.
Leave a Reply