Lenkijos įmonės vis dažniau mato, kad robotizacija ir dirbtinis intelektas (DI) gali drastiškai sutrumpinti gamybos bei naujų produktų diegimo laiką – kai kur darbai, anksčiau trukdavę mėnesį, telpa į tris dienas. Tačiau technologijos ne visada duoda norimą efektą: jei procesai neparuošti, investicija gali nuvilti.
Apie tai „Nowy Przemysł“ apžvelgtoje diskusijoje „Robot, automat, agent AI“ kalbėjo „Forum Automatyki i Robotyki Polskiej“ vadovas Tomaszas Haidukas ir kiti pramonės atstovai. Jie pabrėžė, kad robotas pats savaime nepadidins našumo – prieš diegiant būtina susitvarkyti gamybos organizavimą, tiekimą ir žmonių kompetencijas.
Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2025 metais Lenkijos įmonėse veikė 28 135 robotai – 2 proc. daugiau nei metais anksčiau. Vis dėlto pagal robotų tankį Lenkija atsilieka nuo Čekijos: gamyboje Lenkijoje tenka 86 robotai 10 tūkst. darbuotojų – daugiau nei dukart mažiau nei kaimyninėje šalyje.
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad šalies robotizacijos rodiklius gali stipriai „išpūsti“ viena pramonės šaka, pavyzdžiui, automobilių gamykla. Todėl mažesnis robotų skaičius nebūtinai yra silpnybė – tai gali būti ir galimybė greičiau persiorientuoti į naujus sprendimus, kol kiti rinkos dalyviai dar „atsidirbinėja“ senas investicijas.
Robotai tinka ne tik masinei gamybai
Diskusijoje pabrėžta, kad robotizacija nėra vien didelių serijų gamybos privilegija. Praktikoje ji gali pasiteisinti ir dirbant su trumpomis serijomis, jei sprendimas suprojektuotas taip, kad būtų lengvai pritaikomas skirtingiems gaminiams.
„Dematec Polska“ automatikos padalinio vadovas Tomaszas Kielaras pasakojo apie atvejį, kai klientui įrengtos dvi darbo vietos apdirbo 70 skirtingų detalių, o mažiausia serija siekė 20 vienetų. Po kelių mėnesių įmonei naujų detalių įvedimas tapo toks paprastas, kad ji svarsto įsirengti papildomas stotis.
Pašnekovai akcentavo dar vieną tendenciją: įmonės nori paprasto valdymo ir programavimo, kad įrangą galėtų prižiūrėti esama komanda. Tai aktualu tiek bendradarbiaujantiems robotams (kobotams), kurie paprastai programuojami lengviau, tiek pramoniniams robotams, kuriuos vis dažniau leidžia valdyti patogesnės HMI sąsajos.
Prieš robotizaciją – „gamybos sveikatos patikra“
Tomaszas Haidukas įspėjo, kad robotizavimas be pasiruošimo gali baigtis nusivylimu. Jo teigimu, pirmiausia būtina peržiūrėti gamybos organizavimą ir tik tada spręsti, kurios grandys iš tiesų turėtų būti automatizuojamos.
Kaip pavyzdį jis minėjo suvirinimą: įsigijus robotizuotą suvirinimo vietą, bet neperorganizavus procesų, ji gali būti nepakankamai apkrauta ir neveikti taip, kaip tikėtasi. Be to, automatiniam surinkimui dažnai reikalingas gerokai didesnis komponentų tikslumas nei rankiniam darbui, kuriame žmogus gali „prisitaikyti“.
„APA Group“ vadovas Arturas Pollakas pateikė konkretų atvejį iš autobusų gamybos: robotizavus grindų ir šoninių sienų gamybą, produktyvumas išaugo šešis kartus, tačiau pradžia buvo sudėtinga. Jis aiškino, kad kelių milimetrų tarpai, su kuriais žmogus susitvarko, robotui gali tapti kritine kliūtimi – galiausiai teko keisti tiekėjus, kad užtikrintų reikiamą kokybę.
Pasak A. Pollako, robotizacijai reikia viso „ekosistemos“ – medžiagų kontrolės, tiekimo planavimo, įrangos priežiūros, saugos sprendimų ir paruoštų žmonių. Dėl to pats robotas gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių zlotų, o visas diegimas – milijoną ar net pusantro milijono zlotų.
DI fabrike: nuo gedimų prognozių iki greitesnių produktų
Diskusijoje pabrėžta, kad pramonė atsargiai vertina didžiuosius kalbos modelius, nes gamyboje kritiškai svarbu paaiškinamumas ir pakartojamumas – kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas ir kodėl atsakymas nesikeičia. Todėl DI gamyklose dažniau diegiamas kaip priežiūros, kokybės kontrolės ir gedimų prognozavimo įrankis.
Tomaszas Haidukas pasidalijo pavyzdžiu iš automobilių tiekimo grandinės: gumos gaminių gamintojas anksčiau atlikdavo daug bandymų, kol išgaudavo reikiamų parametrų tarpiklį. Tačiau jau ketverius metus įmonė naudoja vidinį, uždarą mašininio mokymosi modelį, „maitinamą“ duomenimis, kuris jau pirmu ar antru žingsniu parodo, kaip priartėti prie norimo rezultato – naujo produkto diegimas sutrumpėjo nuo mėnesio iki trijų dienų.
„Cloos Polska“ pardavimų direktorius Tomaszas Jastrzębskis taip pat lygino laiką prieš DI įrankių išpopuliarėjimą ir dabar: aplikacijos, kuriai sukurti anksčiau prireikdavo kelių mėnesių, šiandien gali būti parengtos per kelias dienas. Anot jo, tokie pokyčiai tampa realiu konkurenciniu pranašumu – ne dėl „stebuklingų“ mašinų, o dėl greičiau pasiekiamo rezultato.
Mokesčių lengvatos – ne visada lemiamas argumentas
Kalbėta ir apie tai, kas galėtų paspartinti robotizaciją. T. Jastrzębskio teigimu, robotizacijos mokesčių lengvata pirkimo sprendime dažniausiai atsiduria sąrašo pabaigoje – svarbesni yra tiesioginiai poreikiai, tokie kaip pakartojamumas, kokybė ir darbuotojų trūkumo mažinimas.
T. Haidukas atkreipė dėmesį, kad lengvatos apskaita yra sudėtinga, o blogas mokesčių administratoriaus aiškinimas gali kelti rizikų. Be to, dalis gamyklų tam tikrais atvejais apskritai nemoka pelno mokesčio dėl naujų investicijų, todėl joms tokia lengvata tampa mažiau aktuali.
T. Kielaro nuomone, įmonėms padėtų ilgesnės – ketverių ar penkerių metų – paramos programos, kurios leistų planuoti robotizuotų darbo vietų diegimą nuosekliai, o ne „vienkartiniais šuoliais“.
Leave a Reply