Lenkija ruošiasi keisti viešųjų pirkimų žaidimo taisykles: laimėtoją turėtų lemti ne vien mažiausia kaina, o ir kokybė, inovatyvumas, tiekimo saugumas bei ekonominė nauda.
Apie tai Varšuvoje kalbėjo Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis, pristatydamas Valstybės pirkimų politikos 2026–2029 metams įgyvendinimo kryptį.
Pasak jo, viešieji užsakymai turi tapti ne tik pirkimo mechanizmu, bet ir įrankiu, padedančiu stiprinti šalies ekonomiką, skatinti investicijas bei didinti atsparumą krizėms.
Ministras taip pat akcentavo tikslą didinti mikro, mažų ir vidutinių įmonių dalį viešųjų pirkimų rinkoje, mažinant kliūtis, kurios neretai mažesnius tiekėjus eliminuoja dar starto pozicijoje.
Daugiau galimybių mažoms ir vidutinėms įmonėms
Tarp prioritetų įvardyta būtinybė plačiau atverti kelią vietos verslui, ypač mažesnėms įmonėms. Vienas iš siūlomų sprendimų – dažniau skaidyti pirkimus į dalis, kad konkursuose galėtų realiai dalyvauti daugiau tiekėjų.
Taip pat dėmesys skiriamas finansinėms sąlygoms: aptariama galimybė dažniau taikyti avansus ir dalinius mokėjimus, kad viešuosius kontraktus vykdančioms bendrovėms būtų lengviau užtikrinti apyvartines lėšas.
Kalbėta ir apie geresnį ryšį tarp perkančiųjų organizacijų ir rangovų, kad konkursų sąlygos būtų labiau pritaikytos realioms rinkos galimybėms, o ne formaliai „užprogramuotų“ laimėtojus.
Viešieji pirkimai – ne tik pigiausias pasiūlymas
Naujas požiūris numato, kad perkant prekes ir paslaugas daugiau reikšmės turėtų įgyti ne tik kaina, bet ir ilgalaikiai sprendimo privalumai: patikimumas, ilgaamžiškumas, tiekimo grandinių saugumas.
Lenkijos valdžia nori, kad viešosios lėšos aktyviau prisidėtų prie ekonomikos konkurencingumo ir vietos įmonių augimo, o pirkimai būtų vertinami per platesnę – o ne vien biudžetinę – prizmę.
Politikoje minimas ir siekis didinti šalies įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose (vadinamasis local content). Pabrėžiama, kad tikslas nėra automatiškai teikti pirmenybę vietos bendrovėms, o veikiau šalinti barjerus, trukdančius joms konkuruoti lygiomis sąlygomis.
Saugumas ir profesionalumas – dar du akcentai
Kitas prioritetas – valstybės atsparumo stiprinimas, įskaitant strateginių poreikių užtikrinimą ir gebėjimą reaguoti į krizes. Čia svarbiu kriterijumi laikomas tiekimo patikimumas ir kritinės infrastruktūros apsauga.
Trečiasis ramstis – viešųjų pirkimų profesionalizavimas. Ministro teigimu, net ir geriausios taisyklės neveiks, jei institucijoms trūks kompetencijų pirkimus parengti ir prižiūrėti.
Tarp priemonių minimos skaitmenizacijos ir naujų technologijų galimybės, kurios galėtų supaprastinti procedūras ir padidinti prieinamumą prie informacijos apie viešuosius užsakymus.
Leave a Reply