Lenkijos vyriausybė patvirtino naują Valstybės pirkimų politiką 2026–2029 metams ir aiškiai deklaruoja tikslą labiau remti vietos verslą, ypač smulkias ir vidutines įmones (SVV), dalyvaujančias viešuosiuose pirkimuose.
Pristatydamas dokumentą, plėtros ir technologijų viceministras Michałas Jarosas pabrėžė, kad net turėdama europinių ribojimų Prancūzija sugeba pasiekti, jog 92 proc. viešųjų užsakymų laimi prancūzų bendrovės. Anot jo, tokios krypties siekiama ir Lenkijoje.
Naujos politikos gairėse išskiriami du pagrindiniai ramsčiai: didesnė pagalba įmonėms konkuruojant dėl valstybės užsakymų ir valstybės atsparumo stiprinimas krizių metu, kai sutrinka tiekimo grandinės ar išauga priklausomybė nuo trečiųjų šalių.
Viešųjų pirkimų rinka Lenkijoje yra milžiniška: nurodoma, kad 2025 metais jos vertė siekė apie 595 mlrd. zlotų, o per tą laikotarpį suteikta 187,8 tūkst. užsakymų taikant Viešųjų pirkimų įstatymą.
Pagalba SVV ir daugiau praktinių įrankių
Lenkijos plėtros ir technologijų ministerija žada verslą remti informacinėmis priemonėmis – nuo skaitmeninių įrankių iki dirbtinio intelekto panaudojimo bei praktinių patarimų, kaip dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
Pasak viceministro, šių priemonių tikslas – viešuosius pirkimus panaudoti kaip instrumentą strateginiams ekonomikos plėtros planams įgyvendinti, kartu išlaikant skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos principus.
Atskirai akcentuojama SVV reikšmė ekonomikai: būtent ši įmonių grupė įvardijama kaip vienas svarbiausių Lenkijos ūkio pamatų, todėl ketinama nuosekliai didinti jų galimybes laimėti konkursus.
„Local content“ ir valstybės atsparumas krizėms
Antrasis svarbus krypties pokytis – didesnis dėmesys vietos turiniui („local content“) ir tiekimo saugumui. Tai siejama su pastarųjų metų patirtimis, kai tiekimo grandinės buvo trūkinėjusios, o globalios priklausomybės tapo rizikos šaltiniu.
M. Jarosas pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose norima matyti ir tokias įmones, kurios gali suteikti saugumo garantijas, įskaitant kibernetinę erdvę.
Kartu pripažįstama, kad naujos politikos poveikis gali būti lėtas: viceministras atkreipė dėmesį, jog ilgalaikių rezultatų gali tekti laukti net metų metus ar dar ilgiau, tačiau kryptis vertinama kaip būtina.
Dokumentas pirmiausia skirtas valstybės administracijai, kuri savo pirkimų strategijose turės įtraukti numatytus prioritetus. Tačiau gairės ir rekomendacijos adresuojamos ne tik centrinei valdžiai – jos aktualios ir savivaldybių sektoriui, kuris taip pat vykdo reikšmingą viešųjų pirkimų dalį.
Leave a Reply