Europos Sąjunga pristatė atnaujintą Arkties strategiją, kurioje šis regionas vis aiškiau įvardijamas kaip svarbi Europos strateginės kaimynystės dalis. Dokumente pabrėžiama, kad Arkties reikšmė sparčiai auga ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl didėjančios įtampos saugumo, energetikos, prekybos ir ryšių infrastruktūros srityse.
ES argumentuoja, kad tirpstant jūros ledui atsiveria ilgesni navigacijos sezonai ir realistiškesnės naujos jūrų trasos, o kartu didėja interesas dėl išteklių ir karinio mobilumo. Dėl to Briuselis pereina nuo vien tik bendradarbiavimu grįsto požiūrio prie modelio, kuriame partnerystė derinama su gebėjimu apginti savo interesus.
Saugumas tampa ašimi
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pristatydama strategiją akcentavo, kad saugumo aplinka nuo 2021 metų pastebimai pablogėjo. Pasak jos, Arktis nebėra izoliuota nuo geopolitinių įtampų, todėl naujoje strategijoje saugumas iškeliamas į patį centrą.
„Nuo 2021 metų susiduriame su gerokai atšiauresne saugumo aplinka. Arktis nebėra atskirta nuo pasaulio geopolitinių įtampų, todėl atnaujinta strategija saugumą tvirtai iškelia į pirmą planą“, – sakė Kaja Kallas.
Strategijoje numatomas naujas politinis rėmas, vadinamas Šiaurės kaimynyste, kuris sutelktų tokius partnerius kaip Norvegija, Islandija, Kanada, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. ES planuoja reguliarius aukščiausio lygio susitikimus, kuriuose būtų derinamos pozicijos dėl bendrų rizikų ir infrastruktūros apsaugos.
ES dokumente daugiau dėmesio skiriama Rusijos karinei veiklai regione ir Kinijos strateginiams interesams. Briuselis pabrėžia, kad Arkties infrastruktūra, uostai, naudingosios iškasenos ir kiti kritiniai objektai tampa didesnės konkurencijos dalimi, todėl investicijos ir projektai turėtų būti vertinami atidžiau.
Ledlaužiai, palydovai ir NATO logistika
Vienas ryškiausių poslinkių strategijoje yra pažadas stiprinti praktinius ES pajėgumus Arkties kryptimi. Tarp numatomų priemonių minimas ledlaužių flotilės stiprinimas ir bandomasis palydovinės stebėsenos projektas, kuris padėtų geriau sekti situaciją jūroje ir greičiau reaguoti į incidentus.
Kartu planuojama glaudesnė sąveika su NATO karinio mobilumo klausimais, kad prireikus būtų įmanomas greitas didelio masto pajėgų perkėlimas Arkties zonoje ir per ją. ES taip pat nurodo poreikį stiprinti vakarų ir rytų krypties susisiekimą Europos Arkties regione ir užtikrinti patikimesnes jungtis su Baltijos jūra.
Strategijoje atsispindi ir platesnė kritinės infrastruktūros apsaugos tema, ypač povandeninių kabelių. Arkties ir Šiaurės Atlanto duomenų perdavimo linijos laikomos pažeidžiama grandimi, todėl ES numato kabelių paramos ir remonto koordinavimo centrą, paremtą panašiais modeliais kituose Europos regionuose.
Prekybos keliai, energetika ir žaliavos
ES Arkties strategijoje prekybos maršrutai pateikiami kaip geopolitinis klausimas: alternatyvūs keliai į Azijos rinkas teoriškai galėtų sumažinti priklausomybę nuo pažeidžiamų „butelio kakliukų“ kituose regionuose. Kartu Briuselis pabrėžia laivybos saugos ir aplinkosaugos standartų svarbą bei siekį užtikrinti laivybos laisvę tarptautinėse trasose.
Numatoma kurti jūrinio saugumo centrą su partneriais, kuris palengvintų informacijos apsikeitimą. Toks centras būtų orientuotas į nelegalią žvejybą, taršos prevenciją, situacijos jūroje stebėseną ir su rizikinga laivyba susijusių grėsmių vertinimą.
Energetikos dalyje ES kartoja ankstesnę kryptį: neplanuojama nei gręžti naftos ir dujų Arkties regione, nei sieti energetinio saugumo su naujais angliavandenilių projektais šioje zonoje. Vietoj to akcentuojamas atsinaujinančios energetikos potencialas, tačiau pripažįstama, kad vien gamybos nepakanka, būtinos ir perdavimo jungtys bei rinkų integracija.
Galiausiai strategijoje išskiriamos kritinės žaliavos, kurių Arkties regione, įskaitant Grenlandiją, yra reikšmingų telkinių. ES mato tai kaip svarbų dėmenį baterijų, švarios energetikos ir gynybos pramonės grandinėms, tačiau kartu pabrėžia atsargų požiūrį į giliavandenę kasybą, kol trūksta pakankamų mokslinių duomenų apie poveikį ekosistemoms.
Leave a Reply