Artėjant Ispanijos visuotiniam streikui, ekonomistai bando įvertinti, kiek vienos dienos masiniai darbo nutraukimai kainuoja skirtingoms Europos šalims.
Kaip rašo „Euronews“, paprasčiausias palyginimo būdas – pasiimti šalies metinį BVP, padalyti jį iš 365 ir pritaikyti prielaidą, kad streikuoja penktadalis darbuotojų, todėl prarandama panaši dalis tos dienos produkcijos.
Pagal tokį skaičiavimo modelį didžiausia sąskaita tektų Vokietijai – didžiausiai Europos ekonomikai. Skaičiuojama, kad vienos dienos streikas čia kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.
Dideli nuostoliai teoriškai grėstų ir kitoms didžiosioms ekonomikoms: Prancūzijai – apie 1,6 mlrd. eurų, Italijai – apie 1,2 mlrd. eurų, o Ispanijai – apie 930 mln. eurų.
Skaičiai – apytikriai, o smūgis pasiskirsto netolygiai
Pabrėžiama, kad tai tik grubus įvertinimas: streikai retai apima ekonomiką vienodai. Dažniausiai labiausiai nukenčia transportas, mokyklos ir viešosios paslaugos, o dalis gamyklų ir biurų toliau dirba.
Mažesnėms ekonomikoms, taikant tą pačią formulę, „kaina“ mažesnė: Belgijai ji siektų apie 350 mln. eurų, Portugalijai – apie 170 mln. eurų.
Kodėl dalis praradimų vėliau „atsigriebia“
Nacionalinė statistika ne visada patvirtina didžiausius išankstinius nuostolių vertinimus. Prancūzija laikoma geru pavyzdžiu, nes ten kelis kartus buvo matuotas streikų poveikis ekonomikai.
Banque de France vertinimu, 2023 metų kovo–balandžio streikai dėl pensijų reformos pirmąjį ketvirtį sumažino augimą maždaug 0,1 procentinio punkto, tačiau antrąjį ketvirtį fiksuotas panašaus dydžio „atsigavimas“.
Logika paprasta: streikas nėra gaisras, kuris sunaikina atsargas. Kroviniai dažnai išsiunčiami vėliau, vizitai perplanuojami, o gamyba gali būti kompensuota papildomomis pamainomis.
Vis dėlto dalis nuostolių būna negrįžtami ir smogia konkretiems sektoriams bei žmonėms: streikuojantys darbuotojai praranda dienos uždarbį, valstybė – dalį mokesčių, o viešbučiai ar oro linijos nebeatgauna atšaukto skrydžio ar neišnuomoto kambario pajamų.
Belgijos pavyzdys: didžiausia rizika – streikų pasikartojimas
Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) preliminarūs duomenys rodo, kad 2025-ieji ES buvo didžiausi streikų metai nuo 1991 metų. Tačiau dar svarbiau, kad ilgalaikį poveikį dažniau sukuria ne vienkartinės akcijos, o nuolat pasikartojantys konfliktai.
ETUI skaičiuoja, kad Belgija 2025 metais dėl streikų prarado 1 354 845 darbo dienas, arba 313 dienų kiekvienam 1 000 darbuotojų – tai naujas šalies rekordas.
Palyginimui, Nyderlanduose 2025 metais 23 streikai kainavo beveik 60 000 darbo dienų, o Vokietijoje, anot Ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto (WSI), prarasta apie 645 000 dienų – ir tai ekonomikoje, kuri yra beveik septynis kartus didesnė už Belgijos.
Išvada paprasta: vienos dienos nuostoliai dažnai būna iš dalies kompensuojami, bet kai streikai tampa „įprasta būsena“ ir kartojasi kas mėnesį, bendras poveikis ekonomikai gali išlikti ilgalaikis.
Ispanijoje streiko mastą bandys įvertinti pagal elektros vartojimą
Ispanija turi neįprastą būdą greitai spręsti, kiek žmonių prisijungė prie streiko – stebėti elektros paklausą. 2012 metų lapkričio visuotinio streiko rytą Vidaus reikalų ministerija skelbė, kad elektros poreikis buvo 11,4 proc. mažesnis nei įprastai tuo metu.
Taip pat primenama, kad 2012 metų kovą tuo pačiu paros metu kritimas siekė 15,4 proc. Tikėtina, kad ir šįkart tinklo duomenys taps vienu pirmųjų rodiklių, dar iki profesinių sąjungų ir valdžios pateikiamų – dažnai besiskiriančių – streikuojančiųjų skaičių.
24 valandų streiką trečiadieniui paskelbė dvi didžiausios Ispanijos profsąjungos – CCOO ir UGT. Jis vyks likus 18 dienų iki pirmalaikių visuotinių rinkimų, numatytų lapkričio 29 dieną.
Rinkos kol kas ramios, bet jautriausi sektoriai laukia trečiadienio
Investuotojai į vienos dienos streiką kol kas reaguoja vangiai: Ispanijos IBEX 35 indeksas pirmadienį užsidarė ties 19 742,5 punkto riba, šiemet pakilęs 14,1 proc. ir vis dar esantis maždaug 3 proc. žemiau istorinio rekordo.
Tarp bendrovių, kurioms streikas teoriškai galėtų smogti labiausiai, minimos turizmo ir aviacijos infrastruktūros įmonės: „Meliá Hotels International“ akcijos šiemet buvo pakilusios 38 proc., o oro uostus valdanti „Aena“ – 21 proc.
Galutinė trečiadienio streiko „kaina“ Ispanijai, kaip pabrėžiama, bus matuojama prarastomis valandomis ir atidėta veikla. O ar plati protestų banga ką nors pakeis politiškai, paaiškės per balsavimą lapkričio 29 dieną.
Leave a Reply