Derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos pastarosiomis dienomis vis labiau krypsta ne į paliaubas ar teritorinius klausimus, o į tai, kaip ateityje atrodys Europos saugumo architektūra – ir kas ją turėtų derėtis.
Kaip praneša „Euronews“, Ukrainos siekis į taikos procesą įtraukti Europą netikėtai atvėrė kitą diskusiją: kas turėtų atstovauti Europai derybų stalo pusėje.
Šią savaitę JAV pasiuntiniai Steve’as Witkoffas ir Jaredas Kushneris iš Abu Dabio vyko į Maskvą pokalbių su Vladimiru Putinu, o vėliau – į Dubliną susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Abu Dabio susitikimuose iš principo sutarta dėl didelio karo belaisvių apsikeitimo, tačiau proveržio dėl ugnies nutraukimo ar teritorinio susitarimo nepasiekta. Tuo pat metu vis labiau ryškėja platesnio susitarimo dėl Europos saugumo kontūrai, kuriuos Maskva bando iškelti į pirmą planą.
Zelenskis: pirmiausia – karo pabaiga ir garantijos
Dublino susitikimų fone V. Zelenskis įspėjo neskubėti diskutuoti apie Europos saugumo ateitį, kol nebaigtas Rusijos pradėtas karas ir neužtikrintos saugumo garantijos Ukrainai.
Pasak jo, tai, kada ir kaip baigsis karas, turės įtakos visiems vėlesniems sprendimams. Jis pabrėžė, kad visi kiti žingsniai turi sekti po karo pabaigos ir susitarimų dėl Ukrainos saugumo.
Ukrainos prezidentas taip pat teigė, kad Ukraina jau yra Europos saugumo architektūros dalis, o galimas narystės NATO klausimas nulemtų, koks modelis būtų įmanomas ateityje.
Estijos premjeras: „Kremliaus mentaliniai spąstai“
Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal penktadienį Dubline žurnalistams sakė, kad diskusijos apie Europos saugumo architektūrą dar iki taikos pasiekimo gali nukreipti dėmesį nuo esminio tikslo.
Jo teigimu, tai yra „mentalinis spąstas“ – taip, anot K. Michal, veikia V. Putinas, skatindamas europiečius ginčytis tarpusavyje ne apie taiką, o apie platesnius susitarimus.
Estijos premjeras ragino Europą toliau remti Ukrainą ir didinti spaudimą Rusijai, ypač artėjant žiemai, kai Maskva intensyvina smūgius Ukrainos energetikos ir civilinei infrastruktūrai.
Maskvos linija: „nauja Jalta“ ir derybos dėl Europos
Kremlius signalizuoja siekį perkelti derybų ašį į platesnį susitarimą dėl Europos saugumo. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad tikisi, jog JAV pasiuntiniai V. Zelenskiui perduos V. Putino žinutes „visomis detalėmis“.
J. Ušakovas taip pat sakė, kad palaikomas ryšys su JAV atstovais ir bus aptariama padėtis prieš planuojamą V. Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą Kinijoje.
Rusija stumia idėją surengti trilateralį V. Putino, D. Trumpo ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo susitikimą Kinijoje, prieš 18–19 lapkričio dienomis Šendžene vyksiantį APEC viršūnių susitikimą, nors konkrečios detalės dar nepatvirtintos.
Po Abu Dabio derybų Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis kalbėjo apie „visapusišką saugumo sistemą Europoje“, ją lygindamas su Antrojo pasaulinio karo pabaigos konferencijomis Jaltoje ir Potsdame.
Tuo pačiu V. Medinskis leido suprasti, kad Maskvos pozicija dėl karo pabaigos iš esmės nesikeičia: jis atmetė galimybę atsisakyti okupuotų teritorijų ir sakė, jog Rusija būtų patenkinta tik susitarimu „savo sąlygomis“.
Kol diplomatai ginčijasi, kokio masto turi būti būsimų derybų darbotvarkė, Rusijos atakos Ukrainoje tęsiasi. Ukrainos oro pajėgos skelbė apie 117 per naktį paleistų dronų, o vietos valdžia pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius skirtinguose regionuose.
Leave a Reply