Sapota – tai tropinis vaisius, augantis ant visžalio medžio, kuris lietuviškai vadinamas paprastuoju gumeniu. Šio augalo mokslinis pavadinimas yra Manilkara zapota. Paprastasis gumenis kilęs iš Centrinės Amerikos tropinių regionų, tačiau šiandien plačiai auginamas Meksikoje, Indijoje, Tailande ir kitose šilto klimato šalyse.
Paprastasis gumenis vertinamas ne tik dėl savo vaisių. Iš šio medžio kamieno išgaunamas natūralus lateksas, vadinamas čikliu. Iš šios medžiagos anksčiau buvo gaminamos pirmosios natūralios kramtomosios gumos, todėl medis turėjo didelę ekonominę reikšmę dar prieš vaisiui išpopuliarėjant pasaulio virtuvėse.
Sapotos vaisius turi visiškai sunokti, kad atsiskleistų jo tikrasis skonis. Iš išorės jis nėra labai įspūdingas – žievė rusva, šiurkšti ir šiek tiek primena bulvės bei kivio derinį. Tačiau po šia kuklia išvaizda slepiasi saldus ir labai maistingas minkštimas.
Vaisiaus minkštimas gali būti nuo gelsvos iki rusvai rudos spalvos. Jo tekstūra yra švelni ir šiek tiek grūdėta, panaši į gerai sunokusią kriaušę. Dėl šios savybės sapota yra maloni valgyti ir dažnai naudojama įvairiems desertams.
Sapota yra turtinga maistinėmis skaidulomis. Jos padeda palaikyti gerą virškinimą, saugo žarnyno gleivinę ir gali padėti išvengti vidurių užkietėjimo. Dėl šios priežasties šis vaisius laikomas naudingas subalansuotai mitybai.
Šiame vaisiuje taip pat gausu vitaminų. Sapotoje randamas vitaminas A padeda palaikyti gerą regėjimą, o vitaminas C stiprina imuninę sistemą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
Sapota taip pat yra vertingas mineralinių medžiagų šaltinis. Joje randama kalcio ir fosforo, kurie svarbūs kaulų stiprumui, taip pat geležies, kuri dalyvauja kraujo gamybos procesuose.
Vaisiuje yra ir polifenolių – medžiagų, turinčių antioksidacinių savybių. Jos padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir apsaugo organizmą nuo oksidacinio streso.
Sapotoje taip pat randama taninų, kurie gali turėti priešuždegiminių ir antibakterinių savybių. Dėl šių savybių šis vaisius laikomas naudingas bendrai organizmo savijautai palaikyti.
Sapotos skonis yra labai sodrus ir saldus. Jame galima pajusti karamelės, deginto cukraus ir vanilės natų. Dėl šios priežasties šis vaisius dažnai lyginamas su desertais ar net su vaniliniu pudingu.
Daugelyje Azijos šalių sapotos minkštimas naudojamas desertams, kokteiliams ir ledams saldinti. Kadangi vaisius natūraliai labai saldus, dažnai nereikia papildomai naudoti cukraus.
Renkantis sapotą svarbu atkreipti dėmesį į vaisiaus minkštumą. Prinokęs vaisius turi būti šiek tiek minkštas, panašiai kaip prinokęs avokadas.
Jeigu vaisius dar kietas, jį galima palikti kelioms dienoms kambario temperatūroje. Geriausia jį laikyti popieriniame maišelyje, kol jis suminkštės ir taps tinkamas valgyti.
Nesunokusi sapota nėra valgoma, nes jos skonis būna labai sutraukiantis ir kartus. Todėl svarbu palaukti, kol vaisius visiškai prinoks.
Prieš valgant vaisių reikia perpjauti išilgai pusiau. Viduje rasite dideles, juodas ir lygias sėklas, kurias būtina pašalinti.
Šios sėklos viename gale turi mažą aštrų kabliuką. Dėl to jos gali sudirginti stemplę arba įstrigti gerklėje, todėl jų jokiu būdu negalima valgyti.
Sapotos minkštimą patogiausia išskobti šaukšteliu tiesiai iš žievės. Taip galima lengvai pasiekti saldų ir minkštą vaisiaus vidų.
Sapota gali būti valgoma viena, tačiau ji taip pat puikiai tinka įvairiems patiekalams. Ją galima dėti į avižinę košę, jogurtą ar įvairius vaisinius desertus.
Šis vaisius taip pat dažnai naudojamas glotnučiams ir kepiniams saldinti. Dėl natūralaus saldumo jis leidžia sumažinti pridėtinio cukraus kiekį.
Sapotos minkštimą galima ir užšaldyti. Jei turite daugiau vaisių, juos galima laikyti šaldiklyje ir vėliau panaudoti desertams.
Pavyzdžiui, sutrynus sapotos minkštimą su trupučiu kokosų pieno galima pasigaminti natūralius naminius ledus. Tokie ledai turės švelnų karamelę primenantį skonį ir bus pagaminti iš visiškai natūralių ingredientų.