Kava daugeliui siejasi su energija ir geresne koncentracija, tačiau daliai žmonių ji gali sukelti nemalonius pojūčius. Dažniausiai minimi ne tik miego sutrikimai ar dirglumas – pasireiškia ir virškinimo problemos, širdies plakimo pojūtis, rankų drebulys ar net galvos svaigimas.
Kaip pabrėžiama originaliame tekste, labai daug lemia ne vien pats gėrimas, bet ir jo kiekis, paros metas, paruošimo būdas bei individualus organizmo jautrumas. Vienam žmogui dvi ar trys kavos per dieną gali būti visiškai įprasta, kitam nemalonūs simptomai gali atsirasti jau po vieno puodelio.
Dalis nepageidaujamų pojūčių susiję su tuo, kad kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, o kava gali veikti skrandžio rūgštingumą ir žarnyno motoriką. Prie to prisideda ir tai, kad skirtingi gėrimai turi nevienodą kofeino kiekį – didelis puodelis iš aparato neretai „stipresnis“ nei mažas tradicinės kavos puodelis.
Jei nemalonūs simptomai kartojasi, verta stebėti, kada jie atsiranda: ar tai nutinka išgėrus kavos tuščiu skrandžiu, iškart po kelių stiprių puodelių, ar po kavos su pienu ir saldžiais priedais. Tokia savistaba dažnai padeda suprasti, ką tiksliai reikėtų koreguoti.
Kai kava paaštrina virškinimo problemas
Vienas dažniau nutylimų kavos poveikių – tai galimas refliukso (rūgšties patekimo iš skrandžio į stemplę) simptomų sustiprėjimas. Kofeinas ir kitos kavos medžiagos gali veikti apatinio stemplės rauko tonusą, o kai kuriems žmonėms kava paskatina ir rūgšties išsiskyrimą.
Tokiais atvejais pasireiškia rūgštus atsirūgimas, deginimas už krūtinkaulio, pojūtis, tarsi maistas „kiltų“ atgal, kartais – nemalonus skonis burnoje. Tai nereiškia, kad turintys refliuksą privalo visiškai atsisakyti kavos, bet naudinga įvertinti ryšį tarp kavos ir simptomų.
Kita nemaloni reakcija – pykinimas ar spaudimas skrandyje. Tai ypač gali varginti tuomet, kai kava yra pirmas dalykas ryte, dar nepusryčiavus, nes ji skatina skrandžio rūgšties gamybą.
Vis dėlto ir čia nėra vienos taisyklės visiems: ne kiekvienam kava tuščiu skrandžiu sukelia bėdų. Tačiau jei pykinimas kartojasi, verta pabandyti gerti kavą tik po valgio, taip pat vengti gerti ją labai greitai ar dideliais kiekiais.
Pilvo pūtimas, „gurguliavimas“ ar didesnis dujų kiekis po kavos ne visada susijęs su kofeinu. Originaliame tekste atkreipiamas dėmesys, kad problema gali būti pienas – ypač žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, kai net nedidelis kiekis gali sukelti fermentaciją žarnyne.
Tokiu atveju gali padėti paprastas bandymas: kurį laiką rinktis juodą kavą arba naudoti pieną be laktozės ir pasižiūrėti, ar savijauta keičiasi. Taip pat virškinimą gali papildomai apkrauti grietinėlė, saldūs sirupai ar kiti priedai.
Nuo galvos svaigimo iki širdies plakimo
Nors kava dažniausiai geriama dėl žvalumo, per didelė kofeino dozė kai kuriems žmonėms sukelia priešingą efektą. Gali atsirasti nerimas, vidinis „drebulys“, rankų drebėjimas, suprastėjusi koncentracija ar galvos svaigimas.
Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą ir gali laikinai pakelti kraujospūdį, o jo perteklius kartais sukelia pojūčius, primenančius streso reakciją. Svarbu turėti omenyje, kad poveikį stipriai lemia ir kavos stiprumas, ir tai, per kiek laiko išgeriami keli puodeliai.
Dar viena dažna reakcija – aiškiai juntamas širdies plakimas ar padažnėjęs pulsas. Kofeinas gali trumpam padidinti širdies susitraukimų dažnį ir paveikti kraujospūdį, todėl jautresni žmonės po kelių stiprių kavų per trumpą laiką dažniau pajunta permušimus ar nelygaus ritmo įspūdį.
Tekste pabrėžiama ir svarbi išimtis: ne kiekvienas širdies plakimo pojūtis reiškia rimtą sutrikimą, tačiau jei kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, alpimas ar stiprus galvos svaigimas, tokių simptomų nereikėtų aiškinti vien kofeinu – būtina medicininė įvertinimo.
Ką daryti, jei kava netinka
Kofeinas organizme išlieka kelias valandas, todėl popiet išgerta kava kai kuriems žmonėms gali apsunkinti užmigimą ir pabloginti miego kokybę net tada, kai aiškaus „pabudimo“ jausmo jau nebelieka. Dėl to neretai pasireiškia ir dirglumas ar sunkumas nusiraminti vakare.
Kava taip pat gali skatinti žarnyno veiklą – kai kuriems tai reiškia staigų norą tuštintis praėjus vos kelioms minutėms po puodelio. Jautresnių žarnynų atveju reakcija gali būti stipresnė: pasitaiko pilvo spazmų ar laisvesnių išmatų.
Universalaus „teisingo“ kavos kiekio nėra, tačiau tekste primenama, kad daugumai sveikų suaugusiųjų iki 400 mg kofeino per dieną laikoma saugia riba – nors tai nėra tikslas, kurį būtina pasiekti. Jautresniems žmonėms nepageidaujami pojūčiai gali prasidėti ir po vieno ar dviejų puodelių, o įtakos turi ir vartojami vaistai bei bendra sveikatos būklė.
Jei po kavos reguliariai pasikartoja rėmuo, pilvo pūtimas, galvos svaigimas ar širdies plakimas, galima kelioms dienoms sumažinti porcijas ir stebėti savijautą. Taip pat verta išbandyti silpnesnę ar mažiau kofeino turinčią kavą, versiją be kofeino, keisti paruošimo būdą ir įvertinti priedus – pieną, grietinėlę ar sirupus.
Galiausiai svarbu nepamiršti, kad ne kiekvienas negalavimas po kavos būtinai yra jos pasekmė. Jei simptomai stiprėja ar kartojasi, tinkamiausia išeitis – pasitarti su gydytoju, o kavą vertinti kaip pasirinkimą, o ne privalomą ryto ritualą.
Leave a Reply